„Gyvūnų gerovės ir skerdenų kokybės užtikrinimas kuriant trumpąsias maisto tiekimo grandines mėsinės galvijininkystės ūkiuose“
Projekto aprašymas
Projekto įgyvendinimo laikotarpis:
Projekto pradžia – 2023 m. kovas
Planuojama projekto pabaiga – 2025 m. liepa
Projekto partneriai:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“, ūkininkas Ričardas Kvekšas, ūkininkė Vilma Živatkauskienė, ūkininkas Mindaugas Kinderis, ūkininkė Aurelija Janušienė, ūkininkė Rasa Babikienė.
Projekto tikslai:
1. Įvertinti mėsinių galvijų gerovę ir elgseną auginimo, transportavimo į skerdyklą ir priešskerdiminiu laikotarpiu.
2. Įvertinti ir palyginti skirtingo dydžio ir skirtingas skerdimo sąlygas turinčiose skerdyklose paskerstų mėsinių galvijų skerdenų kokybę ir mėsos pagrindinius kokybinius rodiklius poskerdiminiu laikotarpiu bei įvertinti mėsos brandinimo galimybes, tinkamumą technologiniam perdirbimui.
3. Paskatinti mėsinių galvijų augintojus kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, siekiant ekonominio efekto ir vartotojų aprūpinimo aukščiausios kokybės, saugia skerdiena.
Projekto aprašymas:
Siekiant Projekto tikslų, projekte numatytas veiklas suskirstėme į 5 etapus:
Pirmame etape vykdoma Projekto parnerių mėsinių galvijų sveikatos, gerovės ir elgsenos analizė auginimo periodu. Gerovė ir elgsena vertinama skirtingais auginimo etapais ir skirtingu metų laiku, panaudojant integruotas gyvūnų gerovės vertinimo sistemas Welfare Quality ir ANI (mėsinių galvijų gerovės svarbių kontrolės ir valdymo taškų sistemas).
Siekiant įvertinti galvijų elgseną galvijai yra filmuojami laikymo vietoje ir nufilmuota medžiaga analizuojama. Taip pat stebimi gyvūnų aplinkos parametrai (oro temperatūra, apšvietimas, oro judėjimo greitis ir drėgmė, CO2, NH3, ir kitų kenksmingų dujų koncentracija tvartų ore) ir analizuojamas jų ryšys su gyvūnų gerove, elgsena ir sveikata, produktyvumu.
Galvijų sveikata yra vertinama iš kraujo pagrindinių biocheminių ir morfologinių rodiklių, taip pat nustatoma streso hormonų koncentracija kraujyje. Matuojama gyvūnų kūno paviršiaus temperatūra sveikatingumo būklės (uždegimo, streso, traumų) įvertinimui.
Antrame etape vykdoma Projekto partnerių mėsinių galvijų sveikatos, gerovės ir elgsenos analizė transportavimo metu. Gerovė ir elgsena vertinama panaudojant specifinius gyvūnų transportavimui vertinti skirtus gerovės rodiklius (mėsinių galvijų gerovės svarbių kontrolės ir valdymo taškų sistemą). Stebimi transporto priemonės vidaus aplinkos parametrai (oro temperatūra, drėgmė). Galvijų sveikata vertinama iš kraujo pagrindinių biocheminių rodiklių po transportavimo lyginant juos su rodikliais laikymo metu, taip pat nustatoma streso hormonų koncentracija kraujyje. Po transportavimo matuojama gyvūnų kūno paviršiaus temperatūra sveikatingumo būklės (uždegimo, streso, traumų) įvertinimui. Gyvūnų elgsenos stebėjimas taip pat atliekamas filmuojant juos transportavimo metu ir analizuojant nufilmuotą medžiagą.
Trečio etapo metu vertinama mėsinių galvijų sveikata, gerovė ir elgsena prieš skerdimą ir skerdimo metu. Gerovė ir elgsena vertinama panaudojant skerdykloms skirtą Welfare Quality gerovės vertinimo sistemos dalį ir kitus specifinius gyvūnų gerovei skerdyklose vertinti skirtus rodiklius (mėsinių galvijų gerovės svarbių kontrolės ir valdymo taškų sistemą). Gyvūnų elgsenos stebėjimas atliekamas filmuojant ar tiesiogiai stebint juos laikymo prieš skerdimą ir pačio skerdimo metu. Galvijų sveikata vertinama iš kraujo pagrindinių biocheminių rodiklių prieš skerdimą lyginant juos su rodikliais laikymo metu, taip pat nustatoma streso hormonų koncentracija kraujyje.
Laikymo prieš skerdimą metu matuojama gyvūnų kūno paviršiaus temperatūra sveikatingumo būklės (uždegimo, streso, traumų) įvertinimui.
Vertinamas gyvulių svaiginimo efektyvumas, refleksų buvimas. Bus lyginami įprastose skerdyklose surinkti rodikliai su ūkyje atliekamų skerdimų metu surinktais rodikliais siekiant išsiaiškinti, ar ūkyje atliekami skerdimai yra palankesni gyvūnų gerovės ir sveikatos atžvilgiu.
Ketvirto etapo metu vertinama įprastose ir ūkiuose esančiose mažose skerdyklose paskerstų mėsinių galvijų skerdenų kokybė. Vizualiai bus vertinama mėsinių galvijų Z, A, B, C, D ir E kategorijų skerdenų raumeningumo ir riebumo klasės. Vertinimas yra filmuojamas, medžiaga analizuojama, gauti skerdenų kokybės rezultatai lyginami. Taip pat bus vertinami skerdenų paruošimas, pakitimai ir požymiai, atskleidžiantys gyvūnų gerovės problemas jų laikymo, transportavimo, išlaipinimo iš transporto priemonės, paruošimo skerdimui, svaiginimo ir skerdimo metu: kraujosruvos, mėlynės, įbrėžimai, sumušimai, lūžiai, kitų traumų požymiai; nukraujinimo laipsnis ir krauju infiltruoti audiniai, kaklo srityje įpjovos dydis, kaklo kanalo išvalymas, kaklo raumenų pažeidimai, nešvarumų liekanos skerdenos paviršiuje. Tam bus naudojamos specialios skerdenų paruošimo įvertinimo skalės. Taip pat tarptautiniais standartiniais metodais bus analizuojama mėsos maistinė vertė ir mikrobiologinė kokybė. Taip pat vertinama ir lyginama 72 val. post mortem laikotarpiu įprastose ir ūkiuose įrengtose mažose skerdyklose paskerstų mėsinių galvijų mėsos pagrindiniai technologiniai rodikliai (pH, pieno rūgšties kiekis, vandens rišlumas), DFD sindromas ir kt. ydos bei mėsos brandinimo galimybės. Bus vertinamas trumpųjų ir įprastinių galvijienos gamybos grandinių rizikos veiksnių valdymo efektyvumas, atsižvelgiant į priešskerdiminės ir poskerdiminės ekspertizės rezultatus, skirtingų ŠGP kategorijų produktų kiekius.
Penktajame etape bus vykdoma gautų rezultatų analizė ir projekto rezultatų sklaida. Informacinių seminarų, lauko dienų, konferencijos metu supažindinsime mėsinių galvijų augintojus su projekto metu vykdytais tyrimais ir gautais rezultatais. Šio etapo metu parengsime rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės ir skerdenų kokybės užtikrinimo kuriant trumpąsias maisto tiekimo grandines skerdžiant gyvulius didelėse (pramoninėse) ir skerdžiant mažose (5–10 gyvulių per mėnesį) gyvulių skerdyklose. Projekto rezultatai bus viešinami informaciniuose straipsniuose, kurie bus publikuoti respublikinėje spaudoje.
Gyvūnų gerovės rodiklių žinojimas ir kontrolė viso gyvūnų auginimo laikotarpio metu (įskaitant ir skerdimą) yra šiuolaikiškas būdas užtikrinti gyvulių sveikatą, gerą jų savijautą, puikią produkcijos kokybę ir visuomenės palankumą mėsos gamybai ir vartojimui. Pirmą kartą Lietuvoje, pasinaudojant pažangia įranga bus įvertinta mėsinių galvijų gerovė laikymo, transportavimo, skerdimo metu, identifikuotos ir eliminuotos priežastys, prastinančios skerdienų kokybę. Projekte panaudojami inovatyvūs gyvūnų gerovės vertinimo metodai, pagal kuriuos objektyviai yra įvertinama gyvūnų būklė, jų elgsena, gyvūnų aplinkos sąlygos, jiems prieinamų resursų kiekis ir kokybė, priežiūros tinkamumas, patiriamo streso lygis. Šie nustatyti gyvūnų gerovės rodikliai bus susieti su mėsinių galvijų skerdenos ir mėsos kokybės rodikliais – tai yra naujas požiūris. Diegiama gyvūnų gerovės parametrų vertinimo ir jų susiejimo su skerdenų ir mėsos kokybe praktika bei trumposios gamybos grandinės sukūrimas taip pat yra neabejotina inovacija projekte dalyvaujantiems ūkiams.
Projekto tikslinė grupė – mėsinių galvijų augintojai, taip pat projekto metu gautos žinios ir rekomendacijos svarbios ir skerdenų eksportuotojams, trumpųjų grandinių organizatoriams, mokslininkams, veterinarijos gydytojams, žemės ūkio konsultantams bei visiems Lietuvos žmonėms – vartotojams.
Tiesiogiai projekto veiklose dalyvauja projekto partneriai – VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“, ūkininkai Ričardas Kvekšas, Vilma Živatkauskienė, Mindaugas Kinderis, Aurelija Janušienė ir Rasa Babikienė.
Įvedus mėsinių galvijų gerovės monitoringo programas, bus galima padidinti mėsinės galvijininkystės ūkių ekonominį rentabilumą, sumažinti produkcijos savikainą, pagerinti jos kokybę. Projektas prisidės prie to, kad gyvulinės kilmės maistas būtų labiau priimtinas visuomenėje informuojant apie tinkamą auginamų mėsinių galvijų gerovę.
Kiti EIP projekto dalyviai – projekto sklaidos renginiuose (lauko dienose, seminaruose, konferencijoje) dalyvausiantys ūkininkai, veterinarijos gydytojai ir kiti su gyvulininkyste susiję asmenys. Numatoma, kad iš viso projekto sklaidos renginiuose dalyvaus ne mažiau kaip 340 dalyvių.