Visos naujienos

Inovacijos žiedinėje bioekonomikoje

Žiedinė ekonomika svarbi, nes ji prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, naujų verslo modelių, naujų vertės grandinių, papildomų pajamų ūkininkams ir tvaraus žemės ūkio žaliavų panaudojimo. Žiedinė bioekonomika suteikia daug galimybių tobulinti ūkininkų, miškininkų ir kaimo bendruomenių gyvenimą visoje ES. Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) skatina tvarų šalutinių biologinių šaltinių iš žemės ūkio, maisto gamybos, miškininkystės ir susijusių sektorių žaliavų naudojimą. Žiedinės bioekonomikos iniciatyvos gali sukurti gyvybingą kaimą ir sutelkti gamintojus imtis veiksmų klimato kaitos srityje, žaliojoje transformacijoje.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs norint išnaudoti žiedinės bioekonomikos potencialą. Dirbant su ūkininkais, miškininkais ir kaimo bendruomenėms, inovatyvūs sprendimai gali būti prieinami visiems. EIP-AGRI projektas atlieka aktyvų vaidmenį kuriant naujų bendradarbiavimo modelius ir naujų technologijų išbandymo praktikoje.

Šaltiniai: ES Bioekonomikos Strategija, Ilgametė kaimo vietovių vizija

Nuo medienos atliekų iki anglies

Italijos „Res4Carbon“ grupė ištyrė naujus medienos likučių panaudojimo būdus. Nesudegusių anglių ir sumedėjusių pelenų likučių biomasė, medienos drožlių likučiai po sijojimo proceso, buvo naudojami kaip žaliava naujo tipo trąšų gamybai su didesniu anglies kiekiu, kurios gali padėti padidinti dirvožemio derlingumą.

ERIAFF tinklas skatina bendradarbiavimą tarp žemės ūkio inovacijų, maisto, miškininkystės Europos regionų. Jos miškingų regionų ir bioregionų darbo grupės remia Europos ir regionines politikos kryptis.

Vilnonės granulės tręšimui

Buvo pastebėta, kad Estijoje beveik 90 proc. avių vilnos užkasama po žeme, sudeginama arba išvežama į sąvartyną. Estijos organizacija perdirba vilnos žaliavą į aukštos kokybės granules tręšimui ir dirvožemio gerinimui. Daugeliui avių augintojų vilnos kirpimas nebėra ekonomiškas. Estijos organizacija „Mää“ nori iš naujo pergalvoti avių vilnos ekonominį modelį, kuris būtų vertingas tiek veisėjams, tiek vartotojams. Vilnos likučiai perdirbami į granules, kurios gali būti naudojamos sodininkystėje arba ilgalaikiam tręšimui. Vilnos granulės yra veiksminga sraigių atbaidymo priemonė, kuri sukuria gerą šilumos izoliavimą, maišant su žeme, padeda išlaikyti drėgmę arba naudojama kaip mulčias. Vilna yra perdirbama netoliese esančios avių fermų, kad būtų užtikrinamas tvarumas ir sutaupomi logistikos kaštai. „Taip yra išsaugomos visos naudingos vilnos savybės. Mūsų klientams yra maloniau dirbti su žeme, kuri yra sumaišyta su vilnos granulėmis. Klientų teigiami atsiliepimai yra svarbiausias patvirtinimas, kad einame teisingu keliu“ – sako koordinatorius Sander Veskimeister (Šaltinis).

„Biocluster Finland“ iniciatyva, kuriai vadovauja miestas Haapavesi, atveria kelią žaliajai šalies transformacijai. Iniciatyva skatina Suomijos retai apgyvendintų vietovių gyventojus kurti tinklus ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių su 50 nacionalinių įmonių tinklu, veikiančiu bioekonomikos sektoriuje. Tinklas rodo, kad dalijimasis žinios nacionaliniu ir Europos lygiu yra labai svarbus, norint pagerinti atsparumą ir pasiekti anglies neutralumą.

Ūkinių atliekų panaudojimas grybų auginime

Medienos atliekų, pvz., medienos drožlių, šiaudų, išmetimas, sudeginimas turi didelį poveikį aplinkai, o jų panaudojimas pridėtinės vertės produktų gamyboje gali brangiai kainuoti. Slovėnijos darbo grupė ištyrė ekonominius būdus, šias lignoceliuliozės atliekas panaudojant valgomųjų ir vaistinių grybų auginimui kaip substratą. „Grybai klesti naudojant šios rūšies biomasę. Kas yra atliekos ūkininkui, tas yra lobis grybų auginimo sektoriui. Po sėkmingų bandymų, dabar auginame grybus dviejuose ūkiuose“ - Tomaž Langerholc. Dar trijuose ūkiuose bus tiriamas panaudotas grybų substratas kaip trąša ekologiškų pomidorų auginimui. EIP-AGRI duomenų bazė.

Žiedinės cukrinių runkelių panaudojimo perspektyvos

ES yra didžiausia cukrinių runkelių gamintoja pasaulyje, vienijanti 140 000 augintojų. Svarbu maksimaliai išnaudoti visus galimus pajamų šaltinius iš runkelių auginimo ir iš jų šalutinių produktų išgauti pridėtinę vertę. Pagal Circular Bio-based Europe Joint Undertaking (CBE JU), AFTERBIOCHEM projektas plėtoja biorafinavimo gamyklą cukrinių runkelių panaudojimui. AFTERBIOCHEM projektas nori rasti būdų, kaip paversti cukrinių runkelių minkštimą ir melasą biologinėmis molekulėmis, skirtų įvairioms pramonės reikmėms. Tai apima kvepalų, kosmetikos ir farmacijos pramonę, maisto ir pašarų priedų bei cheminių medžiagų, pvz., dažų arba lubrikantų pramonę. Šios vertės grandinės gali prisidėti prie tvarios, žiedinės bioekonomikos vystymosi Europoje. Daugiau informacijos projekto svetainėje.

Nuo ūkio iki miesto energijos tinklo: prancūzų ūkininkų kolektyvas iš žemės ūkio atliekų kuria pridėtinę vertę

Prancūzijos Normandijos regione ūkininkams buvo suteiktas pagrindinis vaidmuo, kuriant biometano gamyklą, kuri paverčia žemės ūkio atliekas atsinaujinančia energija vietiniam miesto tinklui. Darbo grupėje susibūrė 37 ūkininkų kolektyvas su pramonine agroverslo bendrove, vietine žemės ūkio mokykla, Žemės ūkio rūmais ir gyvūnų ėdalo įmone. Partnerystė įsteigė kolektyvinį anaerobinio skaidymo padalinį, kuris iš vietinės biomasės gamina biometaną. Ūkininkai tiekia atliekas, tokias kaip mėšlas, žolės silosas, perteklinis arba nekokybiškas pašaras, į biometano gamyklą, kur biomasė paverčiama į biodujas ir vėliau išgryninama iki biometano. Šios atsinaujinančios gamtinės dujos tiekiamos į Vire miesto dujų tinklą. Šalia esančios gyvūnų ėdalo įmonės šilumos perteklius tiekiamas į gamyklą, kur jis naudojamas skaidymo procese.

Žaliojo biometano tiekimas į energijos tinklą gali padėti sumažinti CO2 emisiją. Antoine'as Hermanas, žemės ūkio bendrovės „Agrigaz“ verslo direktorius, džiaugiasi, kad naudos turi ir ūkininkai: „Mūsų vietiniai ūkininkai dabar gali tinkamai panaudoti savo perteklinę biomasę. Dalis gamyklos digestato paverčiama aukštos kokybės trąšomis, kurias jie gali naudoti savo laukuose. Tai padeda jiems sumažinti cheminių trąšų naudojimą ir joms skirtas išlaidas, kas taip pat jiems padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Mūsų bendradarbiavimas stiprina ūkių konkurencingumą. Po kelerių metų taip pat tikimės pasiekti daugiau palankios ekonominės grąžos“. Daugiau informacijos EIP-AGRI projektų duomenų bazėje.

Bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių siekiant tvaraus siloso

Siloso gamyba yra vienas iš būdų, kuriuo turi pasirūpinti gyvulių augintojai, kad jų gyvuliai turėtų maistingų pašarų žiemą, kai nėra šviežios žolės. Siekiant išspręsti siloso pagrindu pagamintų maistinių medžiagų išplovimo problemą, Interreg projektas „Tvarus silosas“ agrarinės aplinkosaugos priemones išbando tiesiogiai Suomijos, Estijos ir Latvijos ūkiuose. Nors silosas yra labai maistingas, rūgimo proceso metu nuotekos gali išsiplauti, smarkiai užteršti vandens telkinius ir sumažinti pašarų maistinę vertę. „Surengėme bandymus 25 bandomuosiuose ūkiuose, organizuojame lauko dienas ir vizitus, kad pademonstruotume novatorišką ūkininkavimo praktiką. Pavyzdžiui, aptarėme, iš kokių rūšių žolių gaunamas geros kokybės silosas, kaip prisitaikyti prie sudėtingų oro sąlygų arba kokios gamybos technologijos duoda geriausius aplinkosauginius ir ekonominius rezultatus“. Silja daro išvadą: „Turime tai spręsti bendradarbiaudami įvairiose Europos šalyse, nes vien nacionalinių pastangų nepakanka. Iki 2025 metų apie 200 ūkininkų Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje įgis naujų naudingų žinių, kaip sumažinti siloso nuotekų išplovimą.“ (Šaltinis)

Ūkininkai išbando skaitmenines priemones, kad sumažintų nitratų taršą

140 uogų augintojų kooperatyvas Ispanijos Andalūzijos regione ieškojo naujovių, kaip valdyti nitratų taršą. Pasitelkdami skaitmenines priemones kooperatyvas sėkmingai įgyvendino tvaresnius pasėlių mitybos valdymo būdus. Ūkininkų kooperatyvas „Costa de Huelva“ (CoopHuelva) veikia netoli vieno iš svarbiausių Europos nacionalinių parkų. Nuo 2019 m. ūkininkai ėmėsi veiksmų, kad optimizuotų savo pasėlių maistinių medžiagų valdymą ir išvengtų netoliese esančio vandeningojo sluoksnio vandens užteršimo nitratais. Siekiant sumažinti maistinių medžiagų išplovimą, kooperatyvas įdiegė jutiklius, kurie realiu laiku teikia informaciją apie augalų mitybos būklę ir galimus nuostolius, dirvožemio temperatūrą ir drėgmę. Technologija buvo išbandyta su atrinktais kooperatyvo ūkininkais, todėl jų ūkiuose buvo įdiegti jutikliai, leidžiantys kasdien ir kas savaitę reguliuoti drėkinimą ir tręšimą. Po bandymų rezultatai buvo viešinami visiems kooperatyvo ūkininkams ir konsultantams. Konsultantai buvo intensyviai mokomi suprasti kiekvieną priemonę ir atitinkamai patarti ūkininkams. Gerajai praktikai demonstruoti buvo įkurtas eksperimentinis ūkis.

Ūkininkas ir konsultantas Rafaelis Alvarezas iš agritech įmonės „Verde Smart“ patvirtina: „Situacija naudinga visiems: ūkininkai gali sutaupyti iki 30–50 % vandens ir maistinių medžiagų sąnaudų, kartu mažindami taršą nitratais. Pagerėjo derlius ir vaisių kokybė, o ūkininkai gauna daugiau rinkodaros galimybių, susijusių su tvarumu. Planuojama, kad skaitmeninės priemonės būtų prieinamos visiems ūkininkams visoje kooperatyvo teritorijoje, gerinant tręšimą didesniu mastu. Šią EIP-AGRI gerąją praktiką galima rasti ataskaitoje.

Tvarios statybinės medžiagos iš šiaudų

Apulijos regionas yra didžiausias kviečių gamintojas Italijoje. Atsižvelgdama į tai, „Prespaglia“ startuolis sukūrė ekologiškas statybines plytas iš šiaudų, kur kviečių šalutinius produktus paverčia ekologiškesnės statybos rinkos ištekliais. Naujos tvarios biologinės kilmės tiekimo grandinės sukūrimas naudingas statybų sektoriui, ūkininkams ir vartotojams. Kviečių šiaudai yra dažniausiai gaunamas šalutinis grūdų gamybos produktas, ypač Italijos pietuose ir Apulijos regione. Startuolis „Prespaglia“ naudoja šiuos šiaudus kartu su moliu ir hidraulinėmis kalkėmis, kad gamintų biologines plytas, kurios yra visiškai perdirbamos ir biologiškai skaidžios. Modulinės plytos gali būti naudojamos vidaus ir išorės sienoms statyti pagal tvariąją architektūrą. Jie pasižymi aukštu šilumos ir garso izoliacijos lygiu, yra atsparūs ugniai ir netgi dėl savo lengvo svorio yra atsparūs žemės drebėjimams. Vartotojams tai reiškia ekologiškesnius ir energiją taupančius namus.

Ekologiškų plytų gamyba prisideda prie naujos biologiškai grįstos tiekimo grandinės, kuri palaiko ekologiškesnio statybos sektoriaus augimą. Tai susiję su mažesnėmis darbo ir gamybos sąnaudomis, prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo ir stiprinama ES žiedinė ekonomika. Javų šiaudų naudojimas atveria naujas tvarias rinkas, kuriose žemės ūkio žaliavos naudojamos aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Grūdų augintojai gali gauti papildomų pajamų iš šiaudų pardavimo, kurių atliekos dabar gali būti paverstos didesnės pridėtinės vertės ištekliais. Daugiau informacijos nuorodoje.