Visos naujienos

2024 m. rugsėjo 25–26 d. Birštone, įvyko 4-asis Nacionalinių kaimo tinklų susitikimas, kurį organizavo ES BŽŪP tinklas kartu su Lietuvos nacionaliniu kaimo tinklu.

ES BŽŪP tinklo kartu su Lietuvos nacionaliniu tinklu suorganizuotame 4-ajame Nacionalinių kaimo tinklų susitikime buvo pristatyta nauja projektinių idėjų generavimo metodika – tinklų hakatonas. Šiuo formatu siekta skatinti nacionalinių tinklų bendradarbiavimą ir inovatyvių idėjų bei sprendimų kūrimą.

Susitikime dalyvavo daugiau nei 70 Nacionalinių BŽŪP tinklų atstovų, BŽŪP įgyvendinimo kontaktų centro (angl. CAP implementation Contact Point), Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (angl. DG-AGRI) ir Europos Komisijos atstovai.

ES kaimo vietovėse, kurios sudaro daugiau kaip 80 proc. jos teritorijos, gyvena 137 mln. žmonių. Šiandien kaimo vietovės, kuriose gyvena beveik 30 proc. ES gyventojų, susiduria su daugybe iššūkių: gyventojų skaičiaus mažėjimu, kartų kaitos problema, sveikatos priežiūros, socialinių, švietimo paslaugų teikimo ir kitais trūkumais.  BŽŪP padeda kaimo vietovėms spręsti šias problemas,  siekia pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti ekonomikos augimą.

Nacionalinių BŽŪP tinklų susitikimuose susirenka skirtingų šalių atstovai, atsakingi už BŽŪP įgyvendinimą savo šalyse. Tokie susitikimai padeda užtikrinti, kad BŽŪP būtų įgyvendinama kuo efektyviau ir atsižvelgiant į skirtingų šalių poreikius.

Susitikimą pradėjo Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, DG-AGRI skyriaus vadovė bei Europos komisijos atstovė Antonia Gámez Moreno ir  BŽŪP įgyvendinimo kontaktų centro atstovas David Lamb, kurie pasveikino visus dalyvius, susirinkusius į dar vieną Europos Sąjungos šalių Nacionalinių BŽŪP tinklų atstovų susitikimą. Antonia Gámez Moreno savo kalboje akcentavo nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmenį sprendžiant iššūkius, kylančius šalims įgyvendinant savo strateginius planus, taip pat pasidžiaugė indėliu kuriant idėjas, padėsiančias planuoti BŽŪP ateityje. Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus atkreipė dėmesį į tai, kad nacionaliniai BŽŪP tinklai ne tik remia BŽŪP įgyvendinimo priemones – jie yra inovacijų, bendradarbiavimo ir žinių mainų platformos. Naudodamosi šiais tinklais, suinteresuotosios šalys iš viso žemės ūkio sektoriaus gali susitikti, mokytis vieni iš kitų ir bendradarbiauti įgyvendinant projektus, kurie peržengia šalių sienas. Nacionaliniai kaimo tinklai suburia ūkininkus, kaimo verslininkus, mokslininkus, konsultantus, vietos bendruomenes ir politikos formuotojus.

Nacionalinių  kaimo tinklų susitikimai yra svarbi platforma, kurioje dalyviai dalijasi aktualijomis apie savo šalyse vykdomas BŽŪP reformas, naujoves ir iškylančius iššūkius, diskutuoja aktualiais klausimais, ieško bendrų sprendimų, kaip efektyviau įgyvendinti BŽŪP principus ir siekti bendrų tikslų. Susitikimai padeda užmegzti ir stiprinti ryšius tarp skirtingų šalių atstovų, skatina bendradarbiavimą.

Susitikime Birštone visi dalyviai buvo suskirstyti į darbo grupes, kurių kiekviena dirbo pagal konkrečias nustatytas temas: „Bendradarbiavimo tarp nacionalinių kaimo tinklų stiprinimas“, „Efektyvi komunikacija“, „Vertinimai“, „Inovacijos bei žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema“, „Supaprastinimas“, „Jauni žmonės ir kaimo vietovės“. Susitikimo pabaigoje kiekviena darbo grupė pristatė iki naujos idėjos išvystytą naujo projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas tiek Nacionalinio BŽŪP tinklo, tiek kelių Nacionalinių tinklų lygmenyje, pasiūlymą. Pasiūlymams generuoti buvo pasitelkti naujausi inovatyvūs įrankiai – nuo modernių programėlių iki dirbtinio intelekto!

Antrąją susitikimo dieną visi susitikimo dalyviai buvo pakviesti aplankyti tris Europos Sąjungos paramos lėšomis įgyvendintus LEADER priemonės projektus.

Pirmasis paramos projektas - Druskininkų savivaldybėje, Didžiasalio kaime įsikūręs „Augų ūkis“, kuriame gaminami įvairių rūšių fermentiniai, pelėsiniai ir lietuviški sūriai. Dalyviai vizito metu buvo supažindinami su kaimo žmonių gyvenimu ir senoviniais darbais – turėjo galimybę pamelžti karvę, virpti vilną, plakti dalgį, pasigaminti dzūkų kraštui būdingus patiekalus. Ūkio šeimininkė dalyviams surengė degustacinius pietus, kurių metu svečiai galėjo paragauti įvairių rūšių ūkyje pagamintų sūrių.

Antrasis paramos projektas – Kaišiadorių rajone, Žaslių miestelyje įsikūręs „Papartis – Paparčių krašto bendruomenės verslas“, kuriame gaminami jautienos, kalakutienos ir kiaulienos mėsos konservai. Dalyviai susitikimo metu buvo supažindinti su verslo įkūrimo istorija, mėsos apdorojimo bei pagaminimo ciklu. Turėjo galimybę apžiūrėti gamybines patalpas ir sužinoti apie kiekvieno įrankio panaudojimo galimybes. Dalyviai iš visos Europos Sąjungos turėjo galimybę paragauti tradicinio lietuviško patiekalo – kugelio, o desertui – kaimiško obuolių pyrago.

Trečiasis paramos projektas – Druskininkų savivaldybėje, Lipliūnų kaime įsikūrusios „Gamtos kvapų dirbtuvės“, kuriose naudojant vietines žaliavas, gaminami nedideli, rankų darbo, natūralūs ir ekologiški aromaterapijos produktai. Vizito metu svečiai buvo pakviesti kartu patyrinėti aromatinius vaistinius augalus, augančius sodybos kolekcijoje, aptarti praktinį augalų kasdieninį panaudojimą sveikatinimui ar malonumui. Svečiai galėjo užuosti, paliesti skirtingus aromatinius augalus, sužinoti apie šių augalų nauda psichinei ir fizinei žmogaus sveikatai bei grožiui. Pasibaigus pažintinei vizito daliai, sodybos svečius aplankė „Sveikatos baras ant ratų“, kuris visus pavaišino gardžiais ir svarbiausia – sveikais, iš vietinių augintojų ir gamintojų produktų pagamintais pietumis bei desertu.

Su renginio metu užfiksuotomis akimirkomis galite susipažinti žemiau esančioje nuotraukų galerijoje.

Daugiau informacijos apie įvykusį renginį galite rasti čia.