Visos naujienos
Š. m. balandžio pabaigoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pakvietė keturių Baltijos šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos ministerijų atstovus į Vilniuje vykusį susitikimą, skirtą aptarti pagrindines problemas ir iššūkius, su kuriais susidūrė visos Baltijos valstybės, pradėjusios įgyvendinti savo Strateginius planus. Ypač daug dėmesio susitikimo metu buvo skirta I-ojo ramsčio intervencinių priemonių (Geros agrarinės ir apsauginės būklės (GAAB) standartų, ekoschemų ir kt.) įgyvendinimo pažangai aptarti.
Susitikimo metu šalių atstovai pristatė savo šalių Strateginių planų struktūrą: tikslus, intervencines priemones, pagrindines Strateginių planų pakeitimų priežastis, atliktus bei planuojamus pakeitimus bei aptarė sunkumus, su kuriais susiduria kiekviena iš šalių, norėdama atlikti reikalingus Strateginio plano pakeitimus. Visos susitikime dalyvavusios šalys jau yra inicijavusios bent vieną savo šalies Strateginio plano keitimą. Pagrindinės visų susitikime dalyvavusių šalių atstovų nurodytos Strateginių planų keitimo priežastys – pradėjus įgyvendinti Strateginį planą pastebėtas naujų ekoschemų ir (arba) intervencinių priemonių poreikis, tam tikrių intervencinių priemonių tinkamų pareiškėjų sąrašo praplėtimas, Strateginiuose planuose nustatytų įsipareigojimų ir tinkamumo sąlygų tikslinimas.
Pasidalijusios patirtimi, visos šalys vieningai nutarė, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama inicijavus Strateginio plano keitimą – sudėtingas, ilgai trunkantis ir nelankstus procesas, dideli prašomos papildomos informacijos kiekiai bei iššūkiai kylantys siekiant užtikrinti sklandžią komunikaciją anglų kalba.
Vėliau šalys pasidalino 2023 m. Strateginių planų įgyvendinimo metu pasiektais rezultatais: pristatė savo šalyje taikomą tiesioginių išmokų struktūrą, deklaravimo bei ekoschemų ir GAAB'ų įgyvendinimo rezultatus.
Antrojoje susitikimo dalyje aptarus I-ojo ramsčio intervencinių priemonių įgyvendinimo rezultatus bei siekiant šių rezultatų kilusius iššūkius, šalys dalijosi savo gerąja patirtimi įgyvendinant II-ojo ramsčio intervencines priemones. Lietuvos Respublikos žemės ūkio minitertijos atstovai pristatė pagrindinius Trumpųjų tiekimo grandinių ir Sumaniųjų kaimų intervencinių priemonių akcentus: šalyje taikomus modelius, galimas paramos sumas, priemonių populiarumą bei pagrindines pagal priemones remiamas veiklas.
Susitikimo pabaigoje Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) atstovai pristatė naudojamas kontrolės ir sankcijų sistemas, laukų stebėjimo, vaizdų fiksavimo programėles, jų technines galimybes bei teikiamą naudą tiek paramos gavėjams, tiek NMA darbuotojams.
Antrąją susitikimo dieną visi susitikimo dalyviai buvo pakviesti aplankyti du Europos Sąjungos lėšomis įgyvendintus paramos projektus. Pirmasis paramos projektas – Vilniaus rajone įsikūrusi Melkio mokykla. 2023–2024 mokslo metais Melkio mokykloje mokosi kiek daugiau nei 70 pirmos-dešimtos klasės moksleivių. Dalis pamokų 1-2, 3-4, 5-6, 7-8 klasėse vyksta drauge. Darbas mišraus amžiaus grupėse atspindi natūralią, šeimos aplinką, ugdo vaikų savitarpio supratimą, pagarbą, norą padėti, savarankiškumą. Vaikai gilina bei įtvirtina savo žinias mokydami vieni kitus. Antrasis paramos projektas – tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“, įsikūręs Molėtų rajone, ir siūlantis kūrybingos veiklos galimybes, įvairias edukacijas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Abu projektai buvo finansuoti pagal LEADER priemonę.
Su renginio metu užfiksuotomis akimirkomis galite susipažinti žemiau esančioje nuotraukų galerijoje.
