Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus siekiama nukreipti dėmesį į dirvožemio valdymo gerinimą, išlaikyti humuso kiekį dirvožemyje, įvykdžius projektą gautos žinios ūkininkams leis geriau identifikuoti ir valdyti procesus vykstančius dirvožemyje popjūtiniu laikotarpiu ir tuo pasinaudoti dirvožemio derlingumui atkurti.

Projekto vykdymo metu bus pateikiama naujausi rezultatai apie popjūtinio laikotarpio technologijas, paremtas naujausiais tyrimais, procesų vykstančių dirvožemyje identifikavimu ir valdymu.

Įgyvendinus šį projektą bus atkreiptas ūkininkų dėmesys į skirtingų augalų liekanų seklų įterpimą ar mulčiavimą dirvos paviršiuje. Tai sukurs santykinai stabilias aplinkos sąlygas lėtesnei maisto medžiagų apytakai, išplovimui ar jų nuotėkiui, spręsti anglies izoliavimo ir N2O emisijos, taip pat maisto medžiagų tiekimui. Plati projekto rezultatų sklaida apims didžiąją Lietuvos ūkininkų dalį dėl numatomos projekto apimties nacionaliniu mastu.

Šio projekto įgyvendinimas prisidės prie Lietuvos mokslo plėtros bei žemės ūkio naudos gavėjų kompleksiškai spręsti problemas. Inovatyvių augalų mulčio bearimio panaudojimo technologijų diegimas popjūtiniu laikotarpiu, pritaikius rekomenduojamas priemones ir metodus, leis atstatyti dirvožemio produktyvumą t. y. mobilizuoti ir kaupti maisto ir organines medžiagas, stabilizuoti fizikines savybes, optimizuoti drėgmės, oro ir šilumos režimus, bei sumažins augalų derlingumo svyravimus dėl klimato kaitos.

Projekto rezultatų sklaida padidins ūkininkų, žemės ūkio konsultantų, mokytojų bei specialistų kvalifikaciją. Susipažinimas su popjūtinio laikotarpio problemomis ir jų sprendimo būdais, padės suvokti augalų įvairovės svarbą dirvožemio tvarumui ir augalų produktyvumui bei ateityje teisingai planuoti augalų kaitą, identifikuoti ir valdyti procesus vykstančius dirvožemyje ne tik popjūtiniu laikotarpiu.

Modernių popjūtinio laikotarpio technologijų diegimas leis stabilizuoti ūkinę veiklą ir pajamas.

Pagrindinis tikslas - pritaikyti ūkiuose inovatyvius, taupančius išteklius, popjūtinio laikotarpio augalų mulčio bearimio panaudojimo prototipus, apjungiančius augalų įvairovės didinimą, techninius sprendimus, skirtus subalansuoti mineralizacijos ir humifikacijos procesus dirvoje, didinti ūkininkų kompetenciją dalyvaujant aplinkosaugos programose bei mažinti neigiamą besikeičiančio klimato įtaką.

Atlikti darbai:

1. Suburta iniciatyvinė - darbinė grupė: mokslas → konsultavimas ir mokymas → gamyba ir sklaida (LAMMC, UKVM, 6 ž. ūkio subjektai ir LŪS, LEŪA);

2. Išryškinta problematika ir jos aktualumas Lietuvos mastu;

3.Parengta galimybių studija, pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp projekto partnerių;

4. Atlikti mokslinė literatūros analizė, ankstesnių lauko eksperimentų ir laboratorinių tyrimų duomenų apibendrinimas ir vertinimas;

5. Identifikuota būtina ir reikalinga žemės ūkio technika ir įranga, surinkti komerciniai pasiūlymai įsigijimui.

6. Įvykdyti 10 (dešimt) lauko eksperimentų gamybos subjektų laukuose, skirtingose Lietuvos rajonuose.

7. Įsigyta žemės ūkio technika ir įranga.

8. Paruošta metodika, rekomendacijų leidinys, lankstinukas, straipsnis.

Buvo surengti 10 (dešimt) renginių (seminarų arba lauko dienų), 1 (viena) baigiamoji konferencija, 2 (dvi) apskritojo stalo diskusijos, kurių metu skaitomos paskaitos, analizuojama ir pristatoma situacija, keliami aktualūs klausimai.

Projekto partneriai:

1. Ukmergės technologijų ir verslo mokykla

2. Ūkininkė Roma Masevičienė

3. Ūkininkas Nerijus Kliokys

4. Ūkininkas Regimantas Gudauskas

5. Ūkininkas Tadas Geidukis

6. Ūkininkas Matas Beleška

7. Ūkininkas Andrius Kvedaras

8. Lietuvos ūkininkų sąjunga

9. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija

Šiuo  projektu siekiama sutelkti ūkininkus, konsultantus, mokslininkus, kaimo bendruomenę į grupę bendram tikslui t.y. skatinti gamtai draugišką ūkininkavimą ir gamtosauginių gamtosauginių inovacijų diegimą – projekte siekiama nukreipti dėmesį į dirvožemio valdymo gerinimą, išlaikyti humuso kiekį dirvožemyje, įvykdžius projektą gautos žinios ūkininkams leis geriau identifikuoti ir valdyti procesus vykstančius dirvožemyje popjūtiniu laikotarpiu ir tuo pasinaudoti dirvožemio derlingumui atkurti.

Didinti ūkininkų aplinkosauginį sąmoningumą – projekto dalyviai projekto rezultatais turės galimybę įvertinti naudojamų technologijų įtaką dirvožemio azoto nuostoliams ne augalų vegetacijos laikotarpiu, dirvožemio organinės medžiagos sekvestracijai ir kitiems dirvožemyje vykstantiems procesams ir reiškiniams.

Visų ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimas bei pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas, projektą įgyvendinę ūkininkai galės priimti inovatyvius sprendimus atitinkančius vietos agro sąlygas bei ūkininkavimo intensyvumą.

EIP projekte dalyvaus LAMMC 9 mokslininkai, UTVM instituciją projekte atstovaus ir projekto vykdyme dalyvaus 3-jų akredituotų konsultantų grupė, LEŪA ir LŪS vadovai dalinsis ilgamete ūkininkavimo, žemės ūkio sektoriaus politikos formavimo patirtimi. Ūkininkai iš 6-ių skirtingų Lietuvos apskričių suteikė galimybes jų ūkiuose įrengti bandymus ir rengti rezultatų sklaidos renginius, patys viešins aplinkinių rajonų ūkininkams bandymuose taikomas inovatyvias technologijas. Pasibaigus projektui, rezultatų pritaikomumas bus pademonstruotas 20 (dvidešimt) ž. ū. valdų. Su ūkiais bus sudaryti susitarimai.

Lauko diena

Pasibaigus 2022 m. rudeniui, gruodžio 8 d. Pašvitinio mstl., Pašvitinio sen., Pakruojo r. sav. įvyko pirmoji Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės projekto lauko diena TARPINIŲ PASĖLIŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI YPATUMAI ŠĮ RUDENĮ.

LAMMC mokslo darbuotojai dalyviams pristatė diegiamas popjūtinio laikotarpio technologijas ūkininko Andriaus Kvedaro laukuose. Projekte didžiausias dėmesys skiriamas augalų rūšių tarpinių pasėlių parinkimui ir jų masės įterpimui.

Renginio dalyviai turėjo galimybę sužinoti, kada nutraukti tarpinių augalų vegetaciją, kaip juos apdoroti prieš įterpimą ir kaip pasirinkti įterpimo būdą. Tyrimams gamybiniuose laukuose pagal įvairias metodikas įrengta 10 lauko bandymų, siekiant atskleisti visos šalies ūkininkavimo sąlygas: dirvožemio ypatumus, ūkininkavimo praktiką ir ūkių specializaciją. 

Renginio metu ūkininkai ir mokslininkai pasidalijo ūkininkavimo Lietuvos šiaurinėje dalyje esančiuose sunkiuose dirvožemiuose praktine patirtimi. 

Kovo 16 d. vyko seminaras

2023 m. kovo 16 d. Kėdainių r. sav., Akademijoje, vykusio seminaro „Tarpiniai pasėliai, jų auginimo technologijos ir nauda“ metu buvo pristatyti pirmieji EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti“ rezultatai, sudominę daugiau nei 70 dalyvių.

Projektą įgyvendina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras kartu su partneriais Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir ūkininkais. 

Projekto vykdymui pagal parengtą metodiką įrengta 10 lauko bandymų, siekiant apimti visas Lietuvos apskritis: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Tyrimų tilkslas – atskleisti skirtingas šalies ūkininkavimo sąlygas: pedoklimatinius, ūkininkavimo praktikos ypatumus, prisiderinimą prie GAAB (geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės) ir aplinkosaugos reikalavimų.

Seminare projekto vykdytojai atkreipė ūkininkų dėmesį į skirtingą augalų liekanų skaidymosi intensyvumą, nuo kurio priklauso augalų biomasės įterpimo laikas ir būdai. Aptartas mulčiavimas dirvos paviršiuje, taip sukuriant santykinai stabilias aplinkos sąlygas maisto medžiagų apykaitai, humuso formavimuisi, maisto medžiagų išplovimui, nuotėkio mažinimui. Pranešėjai pasidalijo ilgalaikių tyrimų rezultatais ir pristatė augalus, tinkančius tarpiniams pasėliams, jų funkcijas, mišinius, augalų biomasės kokybės rodiklius ir joje sukauptų maisto medžiagų kiekį lemiančius veiksnius.  

Lauko diena pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje

2023 m. balandžio 5 d. ūkininkės Romos Masevičienės laukuose Sintautų mstl., Šakių r. sav., vyko lauko diena „Tarpinių pasėlių auginimo technologijų įvertinimas pavasarį“, į kurią susirinko per 20 susidomėjusių tarpinių pasėlių auginimo technologijomis aplinkinių ūkių ir verslo įmonių atstovų.

LAMMC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė renginio dalyviams lauko dienos tema perskaitė įžanginį pranešimą apie tarpinių pasėlių augalų ir jų mišinių reikšmę sėjomainoje: auginimą po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo iki kito pagrindinio augalo sėjos.

Renginio dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti ir vizualiai įvertinti tarpinių augalų būklę po žiemos, rudenį pasirinkus skirtingą jų antžeminės masės apdorojimą.

LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė pristatė pirminius tyrimo duomenis paminėdama, kad ūkyje prieš tarpinių augalų sėją dirvožemyje buvo daug kalio ir fosforo, pH 5,6–5,9, mineralinio azoto 0–60 cm gylyje buvo 24,7–30,1 mg kg^-1 dirvožemio. Mineralinio azoto tyrimai buvo pakartoti lapkričio mėnesio pirmąjį dešimtadienį, prieš nušąlant tarpiniams augalams. Jų duomenys parodė, kad tarpiniai augalai naudojo dirvožemyje esantį mineralinį azotą, todėl šiuose laukeliuose, priklausomai tarpinių augalų rūšies, mineralinio azoto kiekis sumažėjo 20,0–65,5 %, palyginus su kontroliniais laukeliais.

Lauko diena Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje

2023 m. gegužės 11 d. LAMMC Vėžaičių filiale vyko lauko diena „Vasarinių javų sėjos ypatumai po skirtingais būdais įterptų tarpinių pasėlių“. EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti“ vadovė dr. Lina Šarūnaitė pristatė projekto dalyvius, tikslą, uždavinius ir atliekamus darbus, išryškindama tarpinių augalų svarbą kitų metų posėliniams augalams. Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Monika Vilkienė lauko dienos teorinėje dalyje perskaitė pranešimą apie dirvožemio biologinius procesus, mikroorganizmų svarbą dirvožemio tvarumui, sąsają su augalų produktyvumu, gamtosauginę ir praktinę svarbą žemės ūkyje. Dr. Regina Repšienė apžvelgė projekto pirmųjų metų rudens laikotarpio lauko ir laboratorinių tyrimų duomenis, gautus iš įvairių šalies vietovių. Pranešimo metu buvo pabrėžta, kad tarpinių augalų parodomieji tyrimai atliekami įvairiose vietovėse, smarkiai besiskiriančiose ir dirvožemio tipais, ir maisto medžiagų gausumu, todėl mineralinio azoto kiekiai skirtinguose dirvožemio sluoksniuose ir pačių tarpinių augalų antžeminės biomasės prieaugis labai įvairavo. Projekto vykdytojai renginio dalyvius pakvietė į demonstracinį lauko bandymą, kuris vykdomas LAMMC Žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Dr. Gintaras Šiaudinis susitikimo dalyviams pristatė įrengtą bandymą ir schemą, kuriame tradicine ir juostine sėjamosiomis yra pasėti vasariniai kviečiai po skirtingų tarpinių pasėlių mišinių. Lauko dienos dalyviai aktyviai domėjosi tarpinių augalų sėjos, mišinių sudarymo ir įvairiais kitais žemės dirbimo klausimais.

Lauko diena LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stotyje

2023 m. birželio 22 d. LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stotyje vyko EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti“ lauko diena pavadinimu „Tarpinis pasėlis: rūšių parinkimas, biomasės kokybė, įterpimas“.

EIP projekto vadovė  dr. Lina Šarūnaitė pristatė projekto tikslą, uždavinius,  demonstracinių bandymų esmę, kuri turėtų padėti ūkininkams arčiau susipažinti su tarpinių pasėlių auginimo ypatumais, pagal poreikį pasirinkti jų mišinius ir auginimo technologijas. Pranešimo metu buvo pristatyti projekto dalyviai, pabrėžta, kad tarpinių pasėlių parodomieji tyrimai atliekami įvairiose Lietuvos regionuose, kurie skiriasi dirvožemio tipais, maisto medžiagų gausumu, tarpinių pasėlių augalų antžeminės biomasės prieaugiu, chemine sudėtimi ir mineralizacijos intensyvumu.

Išsamų pranešimą apie tarpiniam pasėliui augalų rūšių parinkimą, mišinių sudarymą suderinimą su sėjomainos augalais,  perskaitė dr. Aušra Arlauskienė. Jos teigimu, augalų parinkimas tarpiniam pasėliui priklauso nuo konkretaus ūkio pasėlių struktūros, augalų kaitos, rapsų, pupinių javų fitosanitarinės pertraukos, rapsų pasėliuose išplitusių ligų ir ūkyje taikomų technologijų. Buvo pateikti pagrindiniai mišinio sudarymo principai ir mišinių pavyzdžiai.  Aptarti tarpinių pasėlių įterpimo būdai.

Dr.  Aušra Arlauskienė pakvietė renginio dalyvius į lauką, kuriame demonstruojama tarpinių pasėlių skirtingų įterpimo būdų įtaka vasarinių kviečių pasėliui. Mokslininkė pateikė gautus duomenis apie  dirvožemio drėgmės kitimą,  azoto prieinamumą vasariniams kviečiams. Diskusijų metu atkreiptas dėmesys į juostinio žemės dirbimo ir sėjos problemas sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje. Ūkininkai, įmonių atstovai dalijosi patirtimi.

2023 m. birželio 22 d. ūkininko A. Kvedaro laukuose Pakruojo r. sav. Vyko Europos inovacijų partnerystės (EIP) projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti“ lauko diena „Tarpinio pasėlio ir skirtingos agrotechnikos taikymas javams“ .

EIP projekto vadovė  dr. Lina Šarūnaitė supažindino renginio dalyvius su projekto tikslais, apimtimi ir nuveiktais darbais. Pranešimo metu pristatyti projekto partneriai, ūkininkai iš įvairių Lietuvos regionų ir konsultantai.

Pranešimą apie tarpiniam pasėliui augalų rūšių parinkimą pagal granuliometrinę sudėtį  perskaitė dr. Viktorija Gecaitė. Mokslininkė pabrėžė tarpinio pasėlio biomasės įterpimo būdo svarbą.

Projekto vykdytoja renginio dalyvius pakvietė į demonstracinį lauko bandymą, kuriame buvo demonstruojama tarpinio pasėlio ir skirtingos agrotechnikos įtaka avižų augimui. Mokslininkė geresnes avižų augimo sąlygas   pagrindė gautais tyrimų rezultatais, paaiškino priežastingumą ir seklaus įterpimo privalumus.

Lauko dienos Vidurio Lietuvoje, Akademijoje, Kėdainių r.

2023 m. liepos 4 d. LAMMC Žemdirbystė institute vyko EIP projekto “Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti” dvi lauko dienos, kuriose sudalyvavo per 40 dalyvių.

Lauko dienoje „Tarpiniai pasėliai ir supaprastinto žemės dirbimo taikymas vasariniams kviečiams“ dr. Irena Deveikytė apžvelgė tarpinio pasėlio įterpimo įtaką vasarinių kviečių sudygimui. Ji pažymėjo, kad sąlygos augalų augimui buvo nepalankios, nes labai trūko drėgmės  dirvožemyje, kuri tesiekė 10 – 12 %, t. y. augalų vytimo drėgmė. Tankiausias vasarinių kviečių pasėlis susiformavo po rudeninio arimo. Pasėlio tankumas buvo panašus tarp arto ir rudenį skusto variantų. Rečiausias vasarinių kviečių pasėlis nustatytas juos pasėjus tiesiogiai.

Mokslininkai pakvietė dalyvius apžiūrėti bandymo, kuriame buvo pasėti skirtingi tarpiniai pasėliai ir įvairiai įterpti. Diskusijos metu lauko dienos dalyviai aptarė tarpinių pasėlių įterpimo būdų pliusus ir minusus, pasidalino savo patirtimi auginant tarpinius pasėlius.

Lauko dienoje „Tarpinio pasėlio augalų mišiniai, jų biomasės  įterpimo būdai,  įtaka vasarinių kviečių vystymuisi, derliaus formavimuisi“ dr. Vytautas Seibutis pažymėjo, kad Vidurio Lietuvos sąlygomis vasariniai kviečiai geriausiai vystėsi po rudeninio arimo.  Vasarinių kviečių, augintų po rudeninio ir pavasarinio skutimo, orasausė masė gauta panaši. Vasariniai kviečiai silpniau vystėsi, kai buvo pasėti tiesiogiai. Bandymų lauke dalyviams buvo pateikta informacija apie bandymo įrengimą, tarpinių pasėlių vystymąsi, vasarinių kviečių fitocenozės vystymąsi.  Doktorantas Rokas Antanynas dalyviams dvinarių pasėlių auginimo technologijos ypatumus auginant augalus kintamosiomis eilutėmis. Lauko dienos ūkininkai domėjosi bei dalijosi patirtimi apie tarpinių pasėlių įterpimo būdus.

Lauko diena Vakarų Lietuvoje

2023 m. lapkričio 9 d.  Šilalės r. Obelyno pagrindinės mokyklos pastate ir ūkininko Regimanto Gudausko ūkio tarpinių pasėlių lauke Mankaičių k. vyko lauko diena „Vasarinių javų produktyvumas po skirtingais būdais įterptų tarpinių pasėlių“ į kurią susirinko ūkininkai auginantys ir besidomintys tarpiniais pasėliais.

EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti“ vadovė LAMMC ŽI mokslininkė dr. Lina Šarūnaitė renginio dalyviams pristatė tarpinių pasėlių svarbą šiandieniniame žemės ūkyje, iškeltus tikslus ir uždavinius. Taip pat pateikė įrengtų mokslinių eksperimentų tinklą LAMMC Žemdirbystės instituto padaliniuose bei ūkininkų laukuose, kurie išsidėstę skirtinguose Lietuvos regionuose.

LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė dr. Aušra Arlauskienė turinti ilgametę patirtį su tarpiniais pasėliais pateikė daug mokslinės medžiagos apie tarpinių pasėlių mišinių sudarymą, jų parinkimą/ pasirinkimą atsižvelgiant į sėjomainos augalus, tręšimą, ligų plitimą ir kt. Atkreipė klausytojų dėmesį į savo mokslinius – praktinius pastebėjimus. Taip pat pristatė gautus naujausius su tarpiniais pasėliais eksperimento duomenis, kuris buvo vykdytas pagal projektą Šiaurės Lietuvoje. Atsakė į iškilusius ūkininkams klausimus.

LAMMC ŽI Vėžaičių filialo mokslininkė dr. Regina Repšienė pristatė gautus tyrimų duomenis vykdant lauko eksperimentą pas ūkininką R. Gudauską Šilalės r. Pateikė įvairių tarpinių pasėlių skirtingus įterpimo būdus, jų įtaką azoto migracijai. Taip pat pristatė gautus duomenis apie šių tarpinių pasėlių bei skirtingų įterpimo būdų poveikį vasarinių miežių produktyvumui.  

Tolesnė renginio dalis vyko ūkininko R. Gudausko tarpinių augalų lauke. Dalyviai apžiūrėjo tarpinius pasėlius, vertino jų būklę. Ūkininkas R. Gudauskas pasidalijo savo patirtimi su kokiais iššūkiais susiduria sėdamas bei augindamas savo sėjomainoje tarpinius augalus. Diskusija vyko su visais dalyviais mokslininkai atsakė į daugelį rūpimų klausimų apie tarpinius pasėlius, jų įterpimo laiką, sėjos būdus ir kt. Taip pat buvo pristatyti pagal projektą vykdytų kituose regionuose eksperimentų duomenys. Augalų, augintų po tarpinių pasėlių, produktyvumą pietvakarių Lietuvoje duomenis pristatė LAMMC ŽI Rumokų bandymų stoties mokslininkė dr. Zita Brazienė. O Vidurio Lietuvoje vykdytų eksperimentų duomenimis pateikė LAMMC ŽI mokslininkas dr. Vytautas Seibutis. Vyko betarpiška diskusija ir žinių pasidalijimas su mokslininkais ir ūkininkais.

Vyko lauko diena

Kovo 14 d. LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stotyje įvyko EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti“ lauko diena „Tarpiniai pasėliai praktikoje: našta ar nauda?“

Renginio metu ŽI Joniškėlio bandymų stoties vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė su dalyviais gvildeno klausimus: kokie augalai yra tinkamiausi tarpiniam pasėliui, kokius augalus pasirinkti atsižvelgiant į konkretaus ūkio sąlygas, kiek maisto medžiagų sutaupoma, su kokiomis problemomis susiduriama ir kt. Didelis dėmesys buvo skirtas maisto medžiagų įsisavinimui ir augalų biomasės įterpimo būdams.

ŽI Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Viktorija Gecaitė papasakojo apie tarpinių pasėlių su facelijomis mišinius, derlių ir naudą. Apžiūrint lauko bandyme taikytas technologijas buvo atkreiptas dėmesys į bastutinių augalų mišinio volavimo privalumus, juostinio žemės dirbimo ir sėjos problemas sunkiuose dirvožemiuose.

ŽI Vėžaičių filialo vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintaras Šiaudinis ir ŽI Rumokų bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė su renginio dalyviais aptarė tarpinių pasėlių auginimo ypatumus Vakarų ir Pietų Lietuvos regionų ūkiuose.

Renginyje dalyvavę ūkininkai ir žemės ūkio specialistai turėjo galimybę apžiūrėti įvairius per žiemą paliktus nušalti augalų mišinius ir vizualiai įvertinti jų būklę. Taip pat buvo aptarti įvairaus intensyvumo tarpinių pasėlių augalų biomasės įterpimo būdai, įvertintas 2023 metais po įvairių tarpinių pasėlių augintų vasarinių kviečių derlius.

Apskritojo stalo diskusija

Kovo 14 d. Joniškėlyje kavinėje „Dvaro karčema“ suorganizuota EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti“ apskritojo stalo diskusija „Tarpinių pasėlių įterpimas rudenį, pavasarį ar volavimas: kas prasminga ir kada?“, kurioje dalyvavo mokslininkai, ūkininkai ir žemės ūkio specialistai.

EIP projekto vadovė, LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė pristatė projekto tikslą, uždavinius, aptarė ūkininkų laukuose įrengtų demonstracinių bandymų praktinę reikšmę. Projekto veiklos turėtų padėti ūkininkams sužinoti apie tarpinių pasėlių auginimo ypatumus ir taikomas technologijas. Tarpinių pasėlių parodomieji eksperimentai buvo vykdyti įvairiose Lietuvos regionuose, besiskiriančiuose dirvožemiu, maisto medžiagų gausa, meteorologinėmis sąlygomis, tarpinių pasėlių biomase, jos chemine sudėtimi ir skaidymosi intensyvumu.

Diskusijoje dalyvavę žemės ūkio specialistai, ūkininkai, projekto partneriai ir mokslininkai diskutavo, kaip ir kada įterpti tarpinius pasėlius, siekiant paskatinti humuso kaupimąsi dirvožemyje ir maisto medžiagų įsisavinimą. Ūkininkai diskutavo ir dalijosi savo patirtimi bei įžvalgomis, kaip apdoroti tarpinius pasėlius prieš įterpimą ir kaip juos įterpti, ar palikti per žiemą nušalti, kokie augalai yra tinkamiausi taikant šią technologiją. Buvo aptarti galimi nuostoliai tarpinį pasėlį įterpus rudenį, ypač arimo metu. Pasidalinta įvairių šalies regionų patirtimi, tarpinių pasėlių įterptos masės nuostoliais ir galimomis to priežastimis.

2024 m. gegužės 28 d. Kėdainių r. (Akademijoje) įvyko baigiamoji projekto konferencija

Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupių projektui „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti“ baigiantis, ūkininkai  buvo pakviesti į gegužės 28 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusią konferenciją „Daugiafunkcis tarpinis pasėlis ir tausojamasis žemės dirbimas“. Renginio įžanginėje dalyje sveikinimo žodį tarė LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas akcentuodamas tarpinių pasėlių tyrimų aktualumą ir jų auginimo svarbą ūkiuose išlaikant dirvožemio derlingumą bei biologinę įvairovę.

Projekto vadovė dr. Lina Šarūnaitė pristatydama EIP veiklos grupę ir jos vykdytą veiklą pabrėžė, kad tyrimų metu siekta išsiaiškinti, kokius augalus parinkti tarpinių pasėlių mišiniams atsižvelgiant į partnerių valdose taikomą ūkininkavimo praktiką ir ką ūkyje reikia pagerinti: sumažinti dirvos suslėgimo padarinius, padidinti maisto medžiagų cikliškumą ir pasiekiamumą, dirvožemyje formuoti humuso medžiagas ir kt. Šiuo technologiniu prototipu siekta parodyti, kaip tinkamai (be nuostolių) panaudoti žalią tarpinių pasėlių masę, paskatinti humuso kaupimąsi, kada nutraukti tarpinių pasėlių vegetaciją, kaip ją apdoroti prieš javų sėją.

Joniškėlio bandymų stoties vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė įžanginiame pranešime kalbėjo apie augalų rūšių parinkimo, mišinių sudarymo tarpiniam pasėliui principus. Mokslininkė akcentavo augalų parinkimo pagal jų atliekamą funkciją svarbą. Ūkininkai sužinojo apie pagrindinių augalų šeimų: bastutinių, pupinių, miglinių ir kitų, privalumus ir trūkumus, tarpinių pasėlių rūšis, tinkamas rapsų, pupinių arba miglinių javų sėjomainoms. Mokslininkė pastebėjo, kad kai kurie tarpinio pasėlio augalai sunaudoja daug drėgmės, kinta jų biomasės cheminė sudėtis, todėl svarbi technologinė grandis yra tarpinio pasėlio vegetacijos nutraukimas ir jo laikas. Buvo atskleisti tarpinio pasėlio augalų biomasės įterpimo pavasarį ir rudenį ypatumai, tarpinių pasėlių augalų ir jų mišinių reikšmė sėjomainoje, auginimas po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo iki kito pagrindinio augalo sėjos.

Apie ilgalaikio įvairaus žemės dirbimo bei tarpinių pasėlių įtaką dirvožemio savybėms ir miokroorganizmų funkcinei įvairovei, pasėlių piktžolėtumui kalbėjo Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė.  Mokslininkės teigimu, jeigu pagrindiniu tikslu pasirenkamas piktžolių stelbimas, tokiu atveju labai svarbu tarpinius pasėlius pasėti kuo anksčiau, kol augančios piktžolės nesubrandina ir neišbarsto sėklų. Idealu, jeigu tarpinius pasėlius pavyksta įsėti į pagrindinį pasėlį iki jo derliaus nuėmimo.

Vėžaičių filialo vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Regina Repšienė pristatė projekto metu vykdytų lauko eksperimentų ir laboratorinių tyrimų apibendrintus duomenis apie tarpinių pasėlių auginimą įvairiose šalies apskrityse, įvairių tarpinių pasėlių užaugintą masę, skirtingus tarpinių augalų įterpimo būdus ir jų įtaką azoto migracijai dirvožemyje žiemos–pavasario laikotarpiu, taip pat duomenis apie tarpinių pasėlių ir skirtingų jų įterpimo būdų poveikį vasarinių kviečių, miežių, avižų bei pupų azoto koncentracijai šių augalų daiguose ir įtaką jų produktyvumui.

Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė kalbėjo apie tarpinių pasėlių ligų ir kenkėjų riziką. Akcentavo, kad rapsų sėjomainoje reikia vengti tarpinio pasėlio augalų, kuriuose gali daugintis tokios ligos kaip verticiliozė, sklerotinis puvinys arba šaknų gumbas. Tarpinių pasėlių mišiniuose kaip dominuojantys augalai neturėtų būti auginami garstyčios ir ridikai, nes padidėja šaknų gumbo plitimo rizika, kuri gali tapti problema ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui.

Konferencijos antroje dalyje renginio dalyviai aplankė Žemdirbystės instituto bandymų laukus ir turėjo galimybę apžiūrėti bei vizualiai įvertinti tarpinių augalų įtaką rapsams ir kitiems javams, su bandymų vykdytojais dr. I. Deveikyte, dr. V. Seibučiu, dr. V. Povilaičiu ir dokt. R. Antanynu diskutuoti apie tarpinių pasėlių agronominę praktiką, jų panaudojimą taikant minimalų žemės dirbimą ir auginimo technologijų efektyvumą miglinių javų mitybai.

Remiantis gautais EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti" rezultatais buvo parengta tarpinių pasėlių auginimo technologijų rekomendacija. Su šia rekomendacija galite susipažinti žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“.

2024 m. birželio 19 d. Akademijoje, Kėdainių rajone, įvyko apibendrinamoji projekto diskusija

Žemės ūkio parodoje „Agrovizija 2024“ buvo suorganizuota EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos dirvožemiui atkurti“ apskritojo stalo diskusija „Tarpiniai pasėliai sėjomainoje. Nauda aplinkai, klimatui ar našta ūkininkams?“, kurią moderavo projekto vadovė dr. Lina Šarūnaitė. Diskusijoje dalyvavo kviestiniai svečiai: Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Giedraitis, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis, UAB „Agrokonsultacija Tau“ vadovas Tautvydas Beinoras ir LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stoties vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė.

Renginio metu diskutuota apie tarpinių pasėlių naudą ir jų auginimo galimybes, taip pat didelis dėmesys buvo skirtas augalų rūšių parinkimui ir jų teikiamai naudai. Daug diskusijų sukėlė bastutinių augalų auginimas rapsų sėjomainoje. Buvo pristatyti rudeninio ir pavasarinio tarpinių pasėlių biomasės įtepimo būdai, aptarti jų privalumai ir trūkumai. Kalbėta apie tinkamą tarpinių pasėlių palikimą nušalti per žiemą.

Diskusijos dalyviai pripažino, kad po tarpinių pasėlių įterpimo ne visada vizualiai matyti skirtumai, gali sumažėti auginamų augalų derlius, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nauda dirvožemiui yra akivaizdi. Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad verta auginti tarpinius pasėlius, tačiau kiekvienas ūkininkas turi pagal savo poreikius ir galimybes pasirinkti augalus ir pritaikyti jų auginimo technologiją.

Renginio svečiai pažymėjo, kad vykdyto projekto metu gautos žinios ūkininkams yra labai aktualios ir reikalingos.