Vietinių augalų rūšių įvairovės panaudojimas gamtiniams kraštovaizdžio elementams sukurti

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus siekiama konsultuoti žemės naudotojus, ūkininkų sąjungos ir kitų organizacijų bei asociacijų narius, skatinant suprasti, kad didelės vertės kraštovaizdžio elementų atkūrimas skatins geriau suprasti gamtoje vykstančius dėsningumus, ekoistemines paslaugas, skatins efektyvų išteklių naudojimą, apsispręsti pereiti prie tvaraus maisto sistemų nepakenkiant gamtai ir klimatui.
Įgyvendinus šį projektą bus atkreiptas ūkininkų dėmesys į didelės vertės gamtinių elementų sukūrimą, transformuotų agrolandšaftų ekosistemų atkūrimą. Juostiniai, plotiniai ir taškiniai kraštovaizdžio elementai sukurs vietas papildomam vabzdžių, paukščių ir žvėrių maitinimuisi, žiemojimui, sąlygas migracijai. Agroekosistemas papildys rūšys (didės vietinių rūšių genofondas), kurios nebuvo susietos su kultūriniais augalais ir piktžolėmis, susiformuos įvairialypiai trofiniai ryšiai. Didės plotai, skirti tausojamajam bei ekologiniam ūkininkavimui, ir kita biologinei įvairovei palanki praktika. Ilgainiui intensyvės augalų derlių didinančios ir stabilizuojančios ekosisteminės paslaugos, pakils ūkyje gaminamų produktų ekonominė vertė, padidės ūkių konkurencingumas. Dėl to turėsime švarų orą, dirvožemį, vandenį, maisto produktus, stiprės kenkėjų, ligų bei klimato kaitos savireguliacija, lauko augalų apdulkinimas, estetinės, rekreacijos ir kt. funkcijos.
Projekto rezultatų sklaida padidins ūkininkų, žemės ūkio konsultantų ir specialistų kvalifikaciją. Susipažinimas su vietinių augalų rūšių bioįvairovės ir vietinės kilmės kultūrinių augalų veislių pritaikymu kuriant spontaninės floros bendrijų prototipus ar jas atkartojančių žolinių augalų rūšių kompozicijas intensyviuose ir mažiau intensyviuose ūkiuose padės suvokti augalų įvairovės svarbą dirvožemio tvarumui bei augalų produktyvumui ir ateityje tinkamai planuoti augalų kaitą, identifikuoti ir valdyti procesus.

Projekte siekiama sutelkti ūkininkus, konsultantus, mokslininkus, kaimo bendruomenę į grupę bendram tikslui, t. y. atkurti agrarinio kraštovaizdžio ekologines, produktyvumo ir estetines funkcijas, remiantis naujausiomis žiniomis ir inovacijomis. Tai skatins glaudesnį ryšį tarp atliekamų mokslinių tyrimų ir taikomų ūkininkavimo praktikų, didins perkeliamų į praktiką inovatyvių sprendimų mastą. Didelės vertės kraštovaizdžio elementų atkūrimas padės ūkininkams suprasti gamtoje vykstančius dėsningumus, ekosistemines paslaugas, skatins efektyvų išteklių naudojimą, apsispręsti pereiti prie tvarių maisto gamybos sistemų nepakenkiant gamai ir klimatui. Šis bendradarbiavimas ir novatoriškų sprendimų diegimas suteiks papildomos naudos ūkininkams, aplinkai, klimatui ir biologinės įvairovės didinimui bei išsaugojimui.
EIP projekte dalyvaus 4 LAMMC mokslininkai, ŽŪR instituciją projekte atstovaus ir vykdant projektą dalyvaus 3 akredituotų konsultantų grupė. Ūkininkai iš keturių skirtingų Lietuvos rajonų suteikė galimybę jų ūkiuose įrengti bandymus ir organizuoti rezultatų sklaidos renginius, patys viešins aplinkinių rajonų ūkininkams bandymuose taikomas inovatyvias technologijas. Pasibaigus projektui, rezultatų pritaikomumas bus pademonstruotas 20 (dvidešimtyje) žemės ūkio valdų. Su ūkiais bus sudaryti susitarimai.

Planuojami atlikti darbai:
1. Suburta iniciatyvinė-darbinė grupė: mokslas → konsultavimas ir mokymas → gamyba ir sklaida (LAMMC, ŽŪR, 4 žemės ūkio subjektai).
2. Išryškinta problematika ir jos aktualumas Lietuvos mastu.
3.Parengta galimybių studija, pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp projekto partnerių.
4. Atlikta mokslinė literatūros analizė, ankstesnių lauko eksperimentų ir laboratorinių tyrimų duomenų apibendrinimas bei vertinimas.
5. Identifikuota būtina ir reikalinga žemės ūkio technika bei įranga, surinkti komerciniai pasiūlymai jai įsigyti.
Planuojami darbai:
1. Bus įrengiami ir vykdomi 5 (penki) lauko eksperimentai gamybos subjektų laukuose skirtingose Lietuvos rajonuose.
2. Bus perkama žemės ūkio technika ir įranga.
3. Bus parengta metodika, rekomendacijų leidinys, lankstinukas, straipsnis.
4. Bus suorganizuoti 6 (šeši) informaciniai renginiai (seminarai arba lauko dienos), 1 (viena) baigiamoji konferencija, 1 (viena) apskritojo stalo diskusija, kurių metu skaitomos paskaitos, analizuojama ir pristatoma situacija, keliami aktualūs klausimai.

Lauko dienos Vidurio Lietuvoje, Akademijoje
2023 m. liepos 4 d. LAMMC Žemdirbystė institute vyko EIP projekto „Vietinių augalų rūšių įvairovės panaudojimas gamtiniams kraštovaizdžio elementams sukurti“ lauko diena „Žolių rūšių ir veislių parinkimas kraštovaizdžio elementams sukurti“. Projekto vadovė dr. Lina Šarūnaitė pristatė projekto dalyvius, tikslą, uždavinius ir atliekamus darbus, išryškindama neproduktyvių gamtinių kraštovaizdžio
elementų atkūrimo ir išlaikymo žemės ūkio paskirties žemėje svarbą.

Dr. Eglė Norkevičienę atkreipė dėmesį į žydinčioms pievų juostoms ypač tinkančius miglinius žemaūgius, retakerius ar nedidelius kuokštus sudarančius, nevešlius augalus. Diskutuota apie įvairias priemones ir įvairius žydinčių augalų derinius iš skirtingų augalų rūšių, kurie pritrauktų ir suteiktų kuo geresnes sąlygas vabzdžiams apdulkintojams kraštovaizdžio elementų aplinkoje. Aptarta norimų žydinčių pievų sėklų įsigijimo problematika. Klausytojai turėjo galimybę apžiūrėti žydinčių augalų juostas, pasėtas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto pasėlių laukų pakraščiuose. Dr. Aušra Arlauskienė ir dr. Vaclovas Stukonis kalbėjo apie žydinčių žolinių augalų juostų vertę apdulkintojų buveinių formavimuisi intensyvios žemdirbystės laukuose.

Vasario 20 d. vyko apskritojo stalo diskusija, skirta lietuviškų žolių veislių kraštovaizdyje temai nagrinėti

Vasario 20 d. LAMMC Žemdirbystės instituto Selekcijos centre vyko EIP projekto „Vietinių augalų rūšių įvairovės panaudojimas gamtiniams kraštovaizdžio elementams sukurti“ apskritojo stalo diskusija „Lietuviškų žolių rūšių ir veislių panaudojimas kraštovaizdžio elementams kurti: kodėl svarbu auginti vietinio genofondo žoles?“.

Renginys skirtas sėklų daugintojams, agronomams ir mokslininkams, kurie buvo supažindinti su lietuviškų veislių žolių ir avižų auginimo specifika, jų išskirtinėmis savybėmis. Diskutuota, kokias vietinių žolių rūšis reikėtų pasirinkti vandens apsauginėms juostoms apsėti, pievoms atkurti, trumpaamžiams ar ilgaamžiams žolynams įrengti ir kt.

Dalyviai domėjosi lietuviškų veislių žolių perspektyvomis, auginimo privalumais ir iššūkiais. Pasidalinta LAMMC žolių selekcininkų ir sėklų dauginimo atstovų patirtimi apie įvairių rūšių žolių sėklų auginimą.

2024 m. birželio 7 d. LAMMC Žemdirbystės institute vyko informacinis renginys – lauko diena „Lietuviškų daugiamečių žolių įvairovė ir panaudojimo galimybės: pašarui, kraštovaizdžiui, vejoms, dirvožemio sveikatinimui“

Renginyje, kuriame dalyvavo gausus būrys mokslininkų ir ūkininkų, besidominčių žolynais, žolininkyste ir bioįvairovės išsaugojimu ūkyje, didžiausias dėmesys buvo skirtas EIP veiklos grupės projekto „Vietinių augalų rūšių įvairovės panaudojimas gamtiniams kraštovaizdžio elementams sukurti“ veiklų pristatymui. Šio projekto vadovė LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė renginio dalyvius supažindino su projekto idėjomis, veiklomis ir į jas įsitraukusiais ūkiais iš įvairių šalies regionų. Projektas skatina ūkininkus savo valdose įkurti arba atkurti įvairius kraštovaizdžio elementus sėjant vietinių rūšių žolynus.

Pristatyti projekto rezultatai yra dar labai ankstyvi, nes daugiakomponenčiams žolynams visiškai susiformuoti reikia daug daugiau laiko nei vienų metų. Visgi džiugu, kad stebint žolynų įkūrimo sėkmes bei nesėkmes ir vystymąsi mokslininkai ir ūkininkai gali diskutuoti, ieškoti naujų sprendimų.

Dr. LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Žydrė Kadžiulienė plačiau aptarė žolynų funkcionalumą ir jų perspektyvą agroekosistemose. Jos teigimu šiuo metu ūkiai susiduria su ekologinių krizių ir klimato kaitos pasekmėmis, ūkininkaujant kyla daug naujų iššūkių, o juos sprendžiant žolynų teikiama nauda yra nediskutuotina. Mokslininkė daug dėmesio skyrė pupinių žolių privalumams mišiniuose.

ŽI Žolių selekcijos skyriaus vyresnieji mokslo darbuotojai dr. Eglė Norkevičienė ir dr. Vaclovas Stukonis pristatė žolių mišinius, skirtus kraštovaizdžio elementams apsėti. Mokslininkai pasidalijo projekto patirtimi kuriant tokių žolynų mišinius, pasėtų žolynų sudėtimi, privalumais ir trūkumais, auginimo rekomendacijomis. Renginio dalyviai eksperimentinius žolynus galėjo apžiūrėti LAMMC Žemdirbystės instituto laukuose.

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į pusiau natūralių pievų išsaugojimą, kurios Lietuvoje nyksta, virsta kitomis žemės ūkio naudmenomis. Taigi, kvapnūs žolynai, žydinčios vietinių augalų rūšių pievos – visa tai gali augti ir jūsų kieme bei ūkyje, o galbūt ir auga, tik kad nebūtų sunaikinti, pirmiausia reikia juos pažinti ir žinoti, kaip prižiūrėti bei išsaugoti.

Birželio 19 d. žemės ūkio parodos „Agrovizija 2024“ metu LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai ūkininkus ir specialistus sukvietė į informacinį renginį – lauko dieną-seminarą „ŽOLINIŲ AUGALŲ JUOSTŲ IŠTEKLIŲ VERTĖ APDULKINTOJŲ BUVEINIŲ FORMAVIMUISI IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS DIDINIMUI“

Renginys skirtas EIP veiklos grupės projekto „Vietinių augalų rūšių įvairovės panaudojimas gamtiniams kraštovaizdžio elementams sukurti“ veiklų pristatymui.

Projekto vykdytojai dr. Vaclovas Stukonis, dr. Eglė Norkevičienė ir dr. Lina Šarūnaitė renginio dalyvius supažindino su veiklomis, pristatė projekto partnerius, kurių ūkiuose diegiamos inovacijos, ir į jas įsitraukusius įvairių šalies regionų ūkius.

Projektas skatina ūkininkus savo valdose įkurti arba atkurti įvairius kraštovaizdžio elementus sėjant vietinių rūšių žolynus. Šiandien ūkiai susiduria su ekologinių krizių ir klimato kaitos pasekmėmis, ūkininkaujant kyla daug naujų iššūkių, o juos sprendžiant žolynų teikiama nauda yra nediskutuotina. Mokslininkai pasidalijo projekto patirtimi kuriant tokių žolynų mišinius, pasėtų žolynų sudėtimi, privalumais bei trūkumais ir auginimo rekomendacijomis.

Seminaras padėjo suprasti, kad didelės vertės kraštovaizdžio elementų atkūrimas prisidės prie efektyvaus išteklių naudojimo, padės pereiti prie tvarių maisto gamybos sistemų nepakenkiant gamtai ir klimatui.

Vėliau seminaro dalyviai modeliniuose laukuose galėjo apžiūrėti siūlomus įtraukti į mišinius žolinius augalus. Renginio dalyviai ypač domėjosi griovių apželdinimu ir į intensyvios žemdirbystės laukų pakraščius galimais įtraukti žydinčiais žoliniais augalais. Diskusijos metu daugiausia dėmesio buvo skirita didelės vertės gamtinių elementų sukūrimui atstatant agrolanšaftų transformuotas ekosistemas.